Čia mano forumas. Jūs galite kurti temas ir dalyvauti jų aptarime.
Sukurti temą | Į sąrašą
jeigu turit , rasot eilerasčius , kodel gi jums neparasius ju cia. Kad kiti zmones galetu juos yvertinti, pakomentuoti ir grozetis jusu kuryba ;) Idesiu ir savo ir kitu draugu bei pazystamu kurie yra sukure eilerasciu beje labaj graziu
Tada dar netikejau. Dabar tai jau zinau.. Tu ant manes padejai. Galvoji, nematau? 'Cia optine apgaule..' Vel pasakysi Tu. Nejuokink gal pasaulio? Juokingi mes abu. Kaip kvaila buvo laukti.. Bet laukiau. Ir ilgai. Gali ir lot, ir staugt. Gerai, kad supratai.. Neverta buvo gaisti Visu situ dienu. Galiu ramiai iseiti.. Zinodama, kad Tu Gal pagaliau sypsaisi.. Tai kas, kad nebe man. Sakei , nebepareisi. Pareik gal.. Nors trumpam. As pykt jau nebemoku. Nors ir nera uz ka.. Susokau savo soki.. Gal bus man pamoka. Gal as ir durna boba... Gal as ir nesveika. Bet dar, sakau, ta proga Gal liko bent aistra?
Tu stovi savo kelio vidury... Ne ta šiandien diena kad mirtum Ne ta kad verktų dėl tavęs draugai Ir dar tikrai ne ta kad tu save skandintum Dar spėsi paragaut sūraus vandens tikrai... Ne ta diena nes šiandien šviečia saulė Todėl ne ta kad dar turi gerų draugų Dėl to kad dar širdy rusena meilė Ir dar pilna galva prisiminimų nuostabių... Ne ta akimirka dabar kad tu prarastum viltį Kad dėtum tašką žodžio vidury Tiesiog neversk savo širdies nutilti Apsidairyk... Tu stovi savo kelio vidury...
Tu man sakei,kad sniegas baltas, baltas… O saules spinduliai karsti , karsti… Tu man sakei , kad vien tik ledas saltas, O zmones mylintys geri , geri! Dabar zinau ne visas sniegas baltas… Yra jame daug purvinu demiu, Dabar zinau ne vien tik ledas saltas, Yra pasauly daug saltu sirdziu!!! Bet tu nesi vienas is ju.... Ir todel tave MYLIU ! =)
Žvaigždės Iškėliau aš rankas į viršų, Pasiekti aš žvaigždes bandžiau, Bet jos sau tyliai žėri, mirksti, Jos daug aukščiau, nei aš maniau.. Va, žiūriu, krenta man viena į delną Ir dingsta tyliai krisdama.. Kodėl jūs, žvaigždės, šaltą naktį Atrodot man visai šalia?..
eilerastukas sukurtas mano geros drauges Medejos :)
Aš taip norėčiau žinoti kur Tu. Pamirštu spalvą Tavo akių. Aš taip norėčiau sutikti saulę su Tavim, Aš taip norėčiau būti Tavo viltim. Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės, galbūt aukščiau Galbūt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau. Turbūt tai viskas ko aš noriu ir ką aš jaučiu, Ko laukiu aš, kuo aš gyvenu.
O viskas buvo taip senai... Virpėjo kūnas, kai mane lietei Iš džiaugsmo garsiai daužėsi širdis Bet niekada daugiau ta laimė nesugrįš. Išskrido baltas pūkas ir nusinešė mūsų svajonę Atėjo ruduo ir atnešė kaip niekada daug abejonių Mūsų meilės pily švilpė negailestingas vėjas Kažkada dėl tavęs būčiau ir galvą padėjus. Būčiau numetus vieną žvaigždę iš dangaus Vien tam, kad labiau vertintume kitas Viską būčiau padarius dėl mūsų pasaulio brangaus, Bet tada jį sugriovė kažkas. O ką aš padariau? Nekovojau, nebandžiau išlikt šalia. Bet nepraradau tavęs - tu praradai mane.
Tu niekada nebūsi mano, Kol dar yra danguj žvaigždžių, Kol kraujas teka mano venom Pamiršt Tavęs aš negaliu. Nors mano akys žydros lyg dangus Dabar jos už pilką debesį pilkesnės, Nors ir rašau aš Tau eiles Jos vis tuštesnės. Nes niekada neperskaitysi Tu, Ką aš norėjau pasakyti. Nebūsim niekada kartu, Nemyli Tu manęs ir tai matyti.
Būk man lietus Kvepiantis šiluma žvarbią lapkričio naktį, Būk mano lūpų medus Priverčiantis meilėje degti. Būk lyg tas vėjas Išnešiojantis nuodėmes į kitų namus. Nieko švelnesnio nesu regėjus. Būk, kaip cukrus saldus. Užsimerkus mačiau Tave Ir tai ką man pažadėjai. Nebuvai taip arti niekada, Nors meile prisiekinėjai. Vistiek aš būsiu Tau lietus, Kad galėčiau liest Tavo veidą Tu draskysi man širdį perpus, Net nepaklausęs ar leidžiu. Ir nieko neliko iš svajonių manų, Viską nusinešė vėjas. Nereikėjo man Tavo kvailų pažadų, Kuriais lyg vaikas tikėjau.
Man viskas kvepia Tavo kūnu - Šviesa, tamsa ir auštantys rytai, O Tavo žvilgsnis lyg perkūnas Kaskartą perveria giliai. Man nesvarbu, kad aš tik egzistuoju, Nerūpi man kitų jausmai Na ir kas, kad visą tiesą Tau meluoju.. Tu suprasi viską kai bus jau per vėlai. Ir kaip tada Tu vėl gulėsi man ant kelių... Sunku bus patikėt, kad aš Tave turiu Su šypsena veide klausysi mano melo. Svarbiausia tai, ką Tau vienam jaučiu. Ir vėl man bus debesys raudoni, Ir vėl aš lauksiu virpančia širdim.. Seniai mane viliojo šitie toliai Aš noriu žemėn kristi su Tavim!
Į tekstą galima naudoti Wiki arba HTML žymes.
